Grįžti į pradinįSvetainės medis   English Neįgaliesiems Mobili versija

nuoroda kariuomene     

 

KAS įvykių kalendorius

P A T K P Š S
3 8 9
16
18 23
25 26 27
2 3 4 6

 

Kibernetinė gynyba ir energetinis saugumas

Pastaraisiais metais NATO vis daugiau dėmesio skiria nekarinio pobūdžio grėsmėms ir saugumo iššūkiams – kibernetiniam, energetiniam saugumui, klimato kaitai. 2010 m. priimtoje NATO Strateginėje koncepcijoje „Aktyvus įsitraukimas, moderni gynyba“ pabrėžiama, kad šių iššūkių ir grėsmių neutralizavimas yra būtinas siekiant užtikrinti visapusišką Aljanso šalių saugumą greitai kintančioje šiandienos saugumo aplinkoje. Lietuva aktyviausiai veikia kibernetinės gynybos ir energetinio saugumo srityse.

 

Kibernetinė gynyba

 

NATO strateginėje koncepcijoje kibernetinės grėsmės traktuojamos kaip vienas iš svarbių naujų iššūkių, kuris kelia grėsmę nacionaliniam ir Euroatlantiniam saugumui ir stabilumui. Numatoma, kad NATO toliau vystys kibernetinės gynybos pajėgumus, sieks per planavimo procesą stiprinti ir koordinuoti nacionalinius kibernetinės gynybos pajėgumus, integruoti NATO įspėjimo ir atsako į kibernetines atakas mechanizmus.

 

2010 m. Krašto apsaugos ministerija ir NATO Kibernetinės gynybos valdymo agentūra pasirašė dvišalį susitarimą dėl bendradarbiavimo kibernetinės gynybos srityje. Šiuo susitarimu siekiama pagerinti nacionalinių kibernetinės gynybos pajėgumų vystymą, sustiprinti bendradarbiavimą tarp krašto apsaugos ministerijos ir NATO kibernetinės gynybos valdymo agentūra ir pagerinti kibernetinių atakų prognozavimo, aptikimo ir atsako į jas pajėgumus. Susitarime taip pat numatoma, kad, kibernetinės atakos atveju, Krašto apsaugos ministerija gali kreiptis į NATO Kibernetinės gynybos valdymo agentūrą prašydama atsiųsti NATO greitojo reagavimo kibernetinės gynybos specialistų komandą.

 

Lietuva dalyvauja NATO Bendros kibernetinės gynybos kompetencijos centro, kuris įsikūręs Estijoje, veikloje. Šio centro veikloje taip pat dalyvauja Estija, Latvija, Lenkija, Vokietija, Italija, Vengrija, Slovakija, Ispanija, Nyderlandai ir JAV.

 

Energetinis saugumas

 

Būtinybė Aljansui prisidėti prie energetinio saugumo stiprinimo buvo pabrėžta jau 2008 m. Bukarešto ir 2009 m. Strasbūro ir Kylio viršūnių susitikimų metu. 2010 m. patvirtintoje strateginėje koncepcijoje akcentuota, kad Aljansas turi toliau stiprinti savo kompetenciją ir pajėgumą energetinio saugumo srityje. Ypač pabrėžta kritinės energetinės infrastruktūros apsaugos, saugaus energetinių išteklių tiekimo, konsultacijų ir apsikeitimo informacija tarp NATO narių ir Partnerių svarba. Savo įsipareigojimą spręsti šiuo klausimus Aljanso valstybių vadovai patvirtino 2012 m. Čikagos viršūnių susitikimo metu. Greta būtinybės diversifikuoti energijos išteklius, tiekėjus ir tiekimo kelius, Čikagoje pradėta kalbėti ir apie efektyvaus energijos vartojimo kariuomenėse svarbą.

 

Šiuo metu kariniam energetiniam efektyvumui NATO skiria vis daugiau dėmesio. Danijos ir Lietuvos iniciatyvos pagrindu 2014 m. buvo patvirtintas pirmasis „Žaliosios gynybos raportas“. Žaliosios gynybos darbotvarkė apima ne tik efektyvaus energijos vartojimo kariuomenėse iniciatyvas, bet ir įvairius su aplinkosauga ir klimato kaita susijusius klausimus. Tai aktualu visoms Aljanso valstybėms, nes padeda sutaupyti lėšų, sumažinti žalą aplinkai, didina karinį efektyvumą ir karių saugumą operacijose. Dėl tolesnių žingsnių žaliosios gynybos srityje NATO šalys ir institucijos diskutuos 2014 m. vyksiančiame viršūnių susitikime Velse.

 

Prisidėdama prie NATO pastangų stiprinti savo vaidmenį energetinio saugumo srityje, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010 m. priėmė nutarimą įsteigti Energetinio saugumo centrą prie Užsienio reikalų ministerijos. Šio centro pagrindu 2012 m. buvo oficialiai įsteigtas ir akredituotas NATO Energetinio saugumo kompetencijų centras. Centro steigėjos – Lietuva, Latvija, Estija, Prancūzija, Italija ir Turkija. Lietuvos KAM ir URM į centrą delegavo ekspertus, KAM taip pat vykdo priimančiosios šalies paramos funkciją.

 

NATO Energetinio saugumo kompetencijų centro misija – remti Aljanso transformaciją ir pajėgumų plėtros procesą teikiant ekspertizę energetinio saugumo klausimais ir skatinant bendradarbiavimą tarp NATO narių ir Partnerių. Pagrindinės centro veiklos sritys – karinis energetinis efektyvumas, „žaliųjų“ inovacijų taikymas, karinis rengimas ir mokymai energetinio saugumo srityje, scenarijų kūrimas karinėms pratyboms.

 

Kartu su centru Krašto apsaugos ministerija įgyvendina energetiškai efektyvaus karinio bataliono projektą, kurio pagrindu pasirinktas mechanizuotasis LDK Kęstučio pėstininkų batalionas Tauragėje. Projekto tikslas – sukurti energetiškai nepriklausomą karinį vienetą, kuris gebėtų apsirūpinti energija dislokacijos vietoje Lietuvoje ir už jos ribų. Projektas yra daugiabriaunis, apima ne tik efektyvų energijos vartojimą, bet ir atliekų šalinimą, apsirūpinimą vandeniu ir atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą.

Informacija atnaujinta 2014.03.18
Biudžetinė įstaiga, kodas Juridinių asmenų registre 188602751.
Totorių g. 25, LT-01121 Vilnius, tel. 8 (706) 70750, faks. (8 5) 264 8517, el. paštas kam@kam.lt
PVM mokėtojo kodas LT100001016116
© Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija
Sprendimas: Fresh Media