Grįžti į pradinįSvetainės medis   English Neįgaliesiems Mobili versija

nuoroda kariuomene     

 

KAS įvykių kalendorius

P A T K P Š S
28 29 30 3
6 9
17
24
30

 

NATO šalių strateginė gynybos ir saugumo koncepcija

 Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos narių gynybos ir saugumo strateginė koncepcija (neoficialus vertimas)

 

Priimta valstybių ir vyriausybių vadovų Lisabonoje


Aktyvus dalyvavimas, šiuolaikinė gynyba

Įžanga


Mes, Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos narių valstybių ir vyriausybių vadovai sieksime, kad NATO ir toliau vaidintų savo unikalų ir esminį vaidmenį užtikrinant mūsų bendrą gynybą ir saugumą. Ši strateginė koncepcija apibrėš naują NATO evoliucijos fazę, kurioje organizacija su naujais partneriais ir naujais pajėgumais išliks veiksminga ir pajėgs pasipriešinti naujoms besikeičiančio pasaulio grėsmėms:


• Ji dar kartą patvirtina mūsų tautų įsipareigojimą ginti viena kitą nuo užpuolimo ir nuo naujų grėsmių mūsų piliečių saugumui.
• Ji įpareigoja Aljansą užkirsti kelią krizėms, spręsti konfliktus ir stabilizuoti padėtį pasibaigus konfliktui, ir glaudžiau bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais, ypač Jungtinėmis Tautomis ir Europos Sąjunga.
• Ji siūlo mūsų partneriams visame pasaulyje intensyvesnį politinį bendradarbiavimą su Aljansu ir reikšmingą vaidmenį sprendžiant dėl NATO vadovaujamų operacijų, kuriose jie dalyvauja.
• Ji įpareigoja NATO siekti sukurti sąlygas pasauliui be branduolinių ginklų - tačiau dar kartą patvirtina, kad tol kol pasaulyje bus branduolinių ginklų, NATO išliks branduoliniu Aljansu.
• Ji patvirtina mūsų tvirtą įsipareigojimą išlaikyti atviras duris į NATO visoms Europos demokratijoms, kurios atitinka narystės reikalavimus, nes plėtra prisideda prie mūsų tikslo sukurti vieningą, laisvą ir taikią Europą.
• Ji įpareigoja NATO tęsti reformas, siekiant veiksmingesnio, ekonomiškesnio ir lankstesnio Aljanso, kad mūsų mokesčių mokėtojai gautų didžiausią saugumą už pinigus, kuriuos jie investuoja į gynybą.


Mūsų šalių piliečiai patiki NATO apginti Sąjungininkų tautas, dislokuoti veiksmingas karines pajėgas tuo metu ir ten, kur tai būtina mūsų saugumo užtikrinimui ir kartu su mūsų partneriais propaguoti bendrą saugumą visame pasaulyje. Nors pasaulis keičiasi, NATO esminė misija išlieka ta pati: užtikrinti, kad Aljansas išliktų neprilygstama bendrų vertybių, laisvės, taikos ir saugumo bendruomene.

 

Pagrindiniai uždaviniai ir principai

 

1. Pagrindinis ir nekintantis NATO uždavinys yra garantuoti visų jos narių laisvę ir saugumą politinėmis ir karinėmis priemonėmis. Šiandien Aljansas ir toliau išlieka svarbiausiu stabilumo šaltiniu nenuspėjamame pasaulyje.

 

2. NATO valstybės narės sudaro unikalią vertybių bendruomenę, ištikimą asmens laisvės, demokratijos, žmogaus teisių ir teisės viršenybės principams. Aljansas yra tvirtai įsipareigojęs Jungtinių tautų chartijos tikslams ir principams ir vadovautis Vašingtono sutartimi, patvirtinančia, kad pagrindinė atsakomybė dėl tarptautinės taikos ir saugumo palaikymo tenka Saugumo Tarybai.

 

3. Politiniai ir kariniai ryšiai tarp Europos ir Šiaurės Amerikos buvo NATO įtvirtinti nuo pat Aljanso įkūrimo 1949 metais. Transatlantinis ryšys tebėra toks pat stiprus ir svarbus euroatlantinės taikos ir saugumo išsaugojimo garantas kaip visada. NATO narių saugumas abiejose Atlanto pusėse yra nedalomas. Mes ir toliau jį ginsime kartu, remdamiesi solidarumu, bendrais tikslais ir teisingu naštos pasidalijimu.

 

4. Šiuolaikinio saugumo aplinkoje NATO teritorijai ir gyventojų saugumui kyla platus ir besikeičiantis iššūkių spektras. Siekdamas užtikrinti saugumą, Aljansas ir toliau privalės įgyvendinti ir įgyvendins tris kertinius uždavinius, kurie prisideda prie Aljanso narių saugumo ir atitinka tarptautinės teisės nuostatas.

a. Kolektyvinė gynyba. NATO narės visada padės viena kitai užpuolimo atveju pagal Vašingtono sutarties 5 straipsnį. Šis įsipareigojimas išlieka tvirtas ir privalomas. NATO sieks atgrasinti ir apginti nuo bet kokios agresijos, kovos su naujais saugumo iššūkiais, keliančiais grėsmę atskiroms Aljanso narėms arba visam Aljansui.
b. Krizių valdymas. NATO turi unikalų ir patikimą politinių ir karinių pajėgumų rinkinį spręsti krizėms visuose etapuose - prieš kylant konfliktui, jam vykstant ir pasibaigus. NATO aktyviai panaudos reikamas politines bei karines priemones, siekdama prisidėti prie krizės, kuri potencialiai gali grėsti Aljanso saugumui, sureguliavimo, kol ji dar neperaugo į konfliktą; stabdys Aljanso saugumui gresiančius konfliktus; padės stabilizuoti padėtį pasibaigus konfliktui, jeigu tai prisideda prie euroatlantinio saugumo.
c. Bendradarbiavimo saugumas. Aljansas yra įtakojamas ir gali pats įtakoti politinius ir saugumo pokyčius už savo ribų. Aljansas aktyviai dalyvaus stiprinant tarptautinį saugumą, kuriant partnerystės ryšius su suinteresuotomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis, aktyviai prisidėdamas prie ginklų kontrolės, neplatinimo bei nusiginklavimo ir atverdamas duris narystei aljanse visoms Europos demokratijoms, kurios atitinka NATO standartus.

5. NATO išlieka unikalus ir svarbiausias transatlantinis konsultacijų forumas visais klausimais, susijusiais su narių teritoriniu vientisumu, politine nepriklausomybe ir saugumu, kaip nurodyta Vašingtono sutarties 4 straipsnyje. Bet kuris kuriai nors Aljanso narei svarbus saugumo klausimas gali būti įtrauktas į NATO darbotvarkę, siekiant dalytis informacija, keistis nuomonėmis ir, prireikus, kurti bendras pozicijas.


6. Siekdami kaip įmanoma efektyviau ir veiksmingiau įgyvendinti visas NATO užduotis, sąjungininkai vykdys nuolatinį reformų, modernizavimo ir pertvarkos procesą.


Saugumo aplinka

 

7. Šiandien euroatlantinėje erdvėje vyrauja taika ir NATO teritorijos ginkluoto užpuolimo grėsmė yra maža. Tai yra istorinis tvirtos gynybos, euroatlantinės integracijos ir aktyvaus bendradarbiavimo politikos laimėjimas, kuriuo NATO vadovaujasi daugiau nei pusę amžiaus.

 

8. Tačiau įprastinių grėsmių negalima ignoruoti. Daugelyje pasaulio regionų ir šalių stebimas reikšmingų šiuolaikinių karinių pajėgumų didinimas, kurio padarinius tarptautiniam stabilumui ir euroatlantiniam saugumui sunku prognozuoti. Tai apima ir platinamas balistines raketas, kurios kelia realią ir vis didėjančią grėsmę euroatlantinėje erdvėje.

 

9. Branduolinių ir kitų masinio naikinimo ginklų bei jų gabenimo priemonių platinimas gali turėti neprognozuojamų pasekmių pasaulio stabilumui ir gerovei. Ateinantį dešimtmetį ginklų platinimas gali būti ypač pavojingas kai kuriuose nestabiliuose pasaulio regionuose.

 

10. Terorizmas kelia tiesioginę grėsmę NATO šalių piliečių saugumui ir tarptautiniam stabilumui ir gerovei apskritai. Ekstremistinės grupuotės ir toliau plinta Aljansui strategiškai svarbiuose regionuose; šiuolaikinės technologijos didina grėsmę ir galimą teroristinių išpuolių poveikį, ypač jei teroristai įgytų branduolinės, cheminės, biologinės ar radiologinės ginkluotės pajėgumų.

 

11. Nestabilumas ar konfliktai už NATO sienų gali tiesiogiai kelti grėsmę Aljanso saugumui, taip pat ir skatindami ekstremizmą, terorizmą ir neteisėtos tarpvalstybinės veiklos apraiškas: prekybą ginklais, narkotikais ir žmonėmis.

 

12. Dažnėja kibernetiniai išpuoliai. Jie yra vis geriau organizuojami ir daro vis didesnę žalą valstybės administracijai, verslui, ekonomikai, o potencialiai ir transporto bei tiekimo tinklams, kitai ypatingos svarbos infrastruktūrai. Kibernetiniai išpuoliai gali kelti realią grėsmę valstybių ir visos euroatlantinės erdvės gerovei, saugumui ir stabilumui. Tokių atakų šaltiniais gali būti užsienio kariuomenės ir žvalgybos tarnybos, organizuotų nusikaltėlių, teroristų ir / arba ekstremistų grupuotės.

 

13. Auga visų šalių priklausomybė nuo gyvybiškai svarbių ryšių, transporto ir tranzito maršrutų, be kurių neįmanoma tarptautinė prekyba, energetinis saugumas ir klestėjimas. Reikalingos tarptautinės pastangos, siekiant užtikrinti jų atsparumą užpuolimui ar veiklos sutrikdymui. Kai kurios NATO šalys taps vis labiau priklausomomis nuo užsienio energijos tiekėjų, o kai kuriais atvejais nuo užsienio energijos tiekimo ir paskirstymo tinklų savo energijos poreikių patenkinimui. Kadangi vis didesnė pasaulyje suvartojamos energijos dalis yra transportuojama, energijos tiekimas tampa vis labiau pažeidžiamas.

 

14. Kai kurios reikšmingos technologinės naujovės - įskaitant lazerinius ginklus, elektroninį karą ir prieigos prie kosminės erdvės suvaržymo technologijas - gali įgyti globalias pasekmes, kurios įtakos NATO karinį planavimą ir operacijas.

 

15. Pagrindinių aplinkos ir gamtos išteklių ribotumo pasekmės, įskaitant grėsmes sveikatai, klimato kaitą, vandens trūkumą ir didėjantį energijos poreikį, ateityje lems saugumo aplinką NATO svarbiuose regionuose ir potencialiai gali stipriai įtakoti Aljanso planavimą ir operacijas.

 

Gynyba ir atgrasymas

 

16. Svarbiausia Aljanso atsakomybė yra apsaugoti ir apginti mūsų teritoriją ir mūsų gyventojus nuo užpuolimo, kaip nustatyta Vašingtono sutarties 5 straipsnyje. Aljansas nė vienos šalies nelaiko savo priešininke. Tačiau niekas neturi abejoti NATO ryžtu, jei kuriai nors iš jos narių būtų grasinama.

17. Atgrasymas, paremtas reikiamu branduolinių ir įprastinių pajėgumų deriniu, lieka kertiniu mūsų bendros strategijos elementu. Aplinkybės, kuriomis galėtų būti svarstomas branduolinio ginklo panaudojimas yra ypač mažai tikėtinos. NATO išliks branduoliniu Aljansu tol, kol pasaulyje egzistuos branduolinis ginklas.

 

18. Aukščiausią Aljanso narių saugumo garantiją suteikia strateginiai branduoliniai Aljanso, konkrečiai - Jungtinių Amerikos Valstijų, pajėgumai; nepriklausomos Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos strateginės branduolinės pajėgos, atliekančios savarankišką atgrasantį vaidmenį, kartu prisideda prie visų Aljanso narių saugumo ir bendro atgrasymo.

 

19. Mes užtikrinsime, kad NATO turėtų visus reikalingus pajėgumus, reikalingus atgrasyti ir apginti mūsų visuomenių saugumą nuo bet kokios grėsmės. Todėl mes:


• išlaikysime reikiamą branduolinių ir įprastinių pajėgų derinį;
• išlaikysime gebėjimą vienu metu vykdyti pagrindines bendras ir keletą mažesnių kolektyvinės gynybos ir atsako į krizes operacijų, įskaitant operacijas strateginiu atstumu;
• plėtosime ir išlaikysime stiprias, mobilias ir dislokuojamas įprastines pajėgas, o taip pat ir NATO Reagavimo pajėgas, kurios vykdytų 5 straipsnio įpareigojimus ir Aljanso ekspedicines operacijas;
• vykdysime reikiamus mokymus, pratybas, apginamumo planavimą, keitimąsi informacija, užtikrinant gynybą prieš visą spektrą tradicinių ir naujų saugumo iššūkių, ir suteiksime matomas garantijas ir pastiprinimus visiems Aljanso nariams;
• užtikrinsime kuo platesnį Aljanso narių dalyvavimą planuojant kolektyvinę gynybą branduolinės politikos aspektu, branduolinių pajėgų dislokavime taikos metu ir vadovavimo, valdymo ir konsultacijų procedūrose;
• sukursime pajėgumus ginti savo gyventojus ir teritorijas nuo balistinių raketų atakos, kaip pagrindinį mūsų kolektyvinės gynybos elementą, kuriuo prisidedama prie nedalomo Aljanso saugumo. Priešraketinės gynybos srityje mes aktyviai sieksime bendradarbiauti su Rusija ir kitomis euroatlantinėmis partnerėmis;
• toliau plėtosime NATO gebėjimą gintis nuo cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių masinio naikinimo ginklų grėsmės;
• toliau plėtosime mūsų gebėjimą užkirsti kelią, išaiškinti, ir apsiginti nuo kibernetinių atakų bei įveikti jų padarinius, šiam tikslui NATO planavimo procesą naudosime nacionalinių kibernetinės gynybos gebėjimų vystymui ir koordinavimui, visoms NATO struktūroms suteiksime centralizuotą apsaugą, geriau perteiksime NATO kibernetines žinias, įspėjimo ir reagavimo patirtį Aljanso nariams;
• stiprinsime gebėjimą nustatyti tarptautinio terorizmo grėsmes ir apsiginti nuo jų, šiam tikslui tobulinsime grėsmių analizę, daugiau konsultuosimės su partneriais, kursime tam tinkamus karinius pajėgumus, įskaitant pagalbą vietinių pajėgų parengimui savarankiškai kovoti su terorizmu;
• plėtosime gebėjimus prisidėti prie energetinio saugumo, įskaitant energetikos kritinės infrastruktūros, tranzito ruožų ir linijų apsaugą, bendradarbiavimą su partneriais ir konsultacijas tarp Aljanso narių pagal strateginius įvertinimus ir apginamumo planus;
• užtikrinsime, kad Aljansas pirmautų įvertinant atsirandančių naujų technologijų poveikį saugumui, o kariniame planavime būtų atsižvelgiama į potencialias grėsmes;
• išlaikysime reikiamą gynybos išlaidų lygį, kad mūsų ginkluotosios pajėgos turėtų pakankamai išteklių;
• tęsime NATO atgrasymo ir gynybos politikos nuo visų rūšių grėsmių peržiūrą, atsižvelgdami į tarptautinio saugumo aplinkos pasikeitimus.

Saugumo didinimas dalyvaujant krizių reguliavime

 

20. Krizės ir konfliktai už NATO sienų gali kelti tiesioginę grėsmę Aljanso teritorijos ir gyventojų saugumui. Todėl NATO, ten kur įmanoma ir jeigu tai būtina, sieks užkirsti kelią krizėms, dalyvauti krizių valdyme ir prisidėti prie padėties stabilizavimo bei atstatymo pasibaigus konfliktui.

21. NATO išmoktos pamokos, ypač Afganistane ir Vakarų Balkanuose, patvirtina tai, kad visapusiškas politinių, civilių ir karinių aspektų įvertinimas yra būtinas siekiant veiksmingo krizių valdymo. Aljansas iki krizės, jai vykstant ir krizei pasibaigus aktyviai bendradarbiaus su kitais tarptautiniais dalyviais, skatindamas bendrą analizę, planavimą ir veiksmus vietoje, siekiant maksimizuoti tarptautinių pastangų nuoseklumą ir efektyvumą.

 

22. Geriausias būdas reguliuoti konfliktus - tai užkirsti jiems kelią. NATO nuolat stebės ir analizuos tarptautinę aplinką, sieks numatyti bręstančias krizes ir ten, kur įmanoma, imsis aktyvių veiksmų, kad jos neperaugtų į didesnį konfliktą.

 

23. Jeigu nepavyktų užkirsti kelio krizei, NATO bus pasirengusi ir pajėgi valdyti ginkluotus konfliktus. NATO turi unikalius konfliktų valdymo pajėgumus, įskaitant neprilygstamą gebėjimą įvesti ir išlaikyti karines pajėgas į konflikto zoną. NATO vadovaujamos operacijos pademonstravo, koks nepakeičiamas gali būti Aljanso indėlis, telkiant tarptautines konfliktų valdymo pastangas.

 

24. Net konfliktui pasibaigus, tarptautinė bendruomenė dažnai turi teikti nuolatinę paramą, siekiant sukurti prielaidas ilgalaikiam stabilumui. NATO bus pasirengusi ir pajėgi prisidėti prie stabilizacijos ir rekonstrukcijos pastangų, glaudžiai bendradarbiaudama ir konsultuodamasi su kitais tarptautiniais dalyviais.


25. Užtikrindami veiksmingą krizių valdymą visuose krizės etapuose mes:


• stiprinsime keitimąsi žvalgybos duomenimis NATO viduje, siekiant geriau numatyti galimas krizes ir geriausius būdus užkirsti joms kelią;
• toliau plėtosime ekspedicinių operacijų, įskaitant sukilimo malšinimo, stabilizavimo ir rekonstrukcijos operacijų, doktriną ir karinius pajėgumus;
• sukursime reikamus nedidelius civilinius krizių valdymo pajėgumus, kad būtų galima veiksmingiau bendrauti su civiliniais partneriais, remiantis NATO vadovaujamose operacijose įgyta patirtimi. Šie pajėgumai galės būti panaudojami planuojant, organizuojant ir koordinuojant NATO civilinę veiklą, kol sąlygos leis perduoti šiuos uždavinius ir atsakomybę kitiems dalyviams;
• stiprinsime integruotą civilinių ir karinių veiksmų planavimą visuose krizės etapuose;
• plėtosime vietinių pajėgų krizės regione mokymo ir vystymo pajėgumus, kad vietos valdžios institucijos kuo greičiau pajėgtų palaikyti saugumą be tarptautinės paramos;
• identifikuosime ir apmokysime šalių narių civilius specialistus, kuriuos Aljanso narės bus pasirengusios skubiai išsiųsti į pasirinktas misijas, kad jie gebėtų sėkmingai dirbti kartu su kariškiais ir civiliais specialistais iš šalių partnerių ir institucijų;
• plėsime ir intensyvinsime politines konsultacijas tarp Aljanso narių ir su partneriais ne tik įprastinėje darbotvarkėje, bet ir visais krizės etapais - iki krizės, jai vykstant ir krizei pasibaigus.

Tarptautinio saugumo didinimas per bendradarbiavimą

 

Ginklų kontrolė, nusiginklavimas ir neplatinimas

 

26.NATO siekia užtikrinti savo saugumą su mažiausiomis pajėgomis. Ginklų kontrolė, nusiginklavimas ir neplatinimas prisideda prie taikos, saugumo ir stabilumo, ir turėtų užtikrinti, kad nė vienos Aljanso narės saugumas nesumažėtų. Mes ir toliau atliksime savo vaidmenį stiprinant ginklų kontrolę, skatinant įprastinės ir masinio naikinimo ginkluotės mažinimą ir telkiant branduolinio ginklo neplatinimo pastangas:


• Mes pasiryžę siekti saugesnio pasaulio visiems ir sukurti sąlygas pasauliui be branduolinių ginklų, pagal Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties nuostatas, siekiant didinti tarptautinį stabilumą ir remiantis principu, kad nė vienos šalies saugumas negali sumažėti.
• Pasibaigus šaltajam karui ir pasikeitus saugumo aplinkai, mes žymiai sumažinome Europoje dislokuotų branduolinių ginklų skaičių ir šio ginklo vaidmenį NATO strategijoje. Sieksime sukurti sąlygas tolesniam mažinimui.
• Galvodami apie tolesnį mažinimą, sieksime, kad Rusija sutiktų didinti skaidrumą apie Europoje dislokuotus savo branduolinius ginklus ir perkeltų juos toliau nuo NATO narių teritorijos. Bet kurie tolesni žingsniai turi būti daromi atsižvelgiant į skirtumus dėl didesnių Rusijos trumpojo nuotolio branduolinių ginklų atsargų.
• Mes laikomės įprastinės ginkluotės kontrolės įsipareigojimų, kurie suteikia nuspėjamumą, skaidrumą ir priemones išlaikyti ginkluotę mažiausiame stabilumo lygyje. Mes stengsimės stiprinti įprastinių ginklų kontrolės režimą Europoje pagal abipusiškumo, skaidrumo ir priimančiosios šalies sutikimo principus.
• Ieškosime būdų, kaip pasitelkiant politines priemones ir karinius pajėgumus prisidėti prie tarptautinių pastangų kovojant su ginklų platinimu.
• Nacionaliniai sprendimai dėl ginklų kontrolės ir nusiginklavimo gali įtakoti visų Aljanso narių saugumą. Mes įsipareigojame išlaikyti ir plėtoti, jeigu prireiks, reikiamas konsultacijas tarp Aljanso narių šiais klausimais.

Atviros durys


27. NATO plėtra iš esmės prisidėjo prie Aljanso narių saugumo. Tolesnės plėtros perspektyvos ir saugumo bendradarbiavimo dvasia praplėtė stabilumą Europoje. Mūsų tikslui sukurti vieningą ir laisvą, bendromis vertybėmis besiremiančią Europą geriausiai pasitarnautų visų to siekiančių Europos šalių integracija į euroatlantines struktūras.


• Durys į NATO narystę ir toliau lieka plačiai atviros visoms Europos demokratijoms, kurios laikosi mūsų Aljanso vertybių, nori ir geba prisiimti narystės atsakomybę ir įsipareigojimus ir kurių įstojimas gali prisidėti prie bendro saugumo ir stabilumo.

Partnerystės


28. Euroatlantinį saugumą geriausiai užtikrina platus partnerystės santykių tinklas su šalimis ir organizacijomis visame pasaulyje. Šios partnerystės konkrečiai ir vertingai prisideda prie NATO pagrindinių uždavinių įgyvendinimo sėkmės.
29. Dialogas ir bendradarbiavimas su partneriais gali konkrečiai prisidėti stiprinant tarptautinį saugumą, ginant pamatines Aljanso vertybes, vykdant NATO operacijas ir rengiant suinteresuotas šalis NATO narystei. Šie santykiai bus grindžiami abipusiškumo, abipusės naudos ir tarpusavio pagarbos principais.
30. Mes stiprinsime partnerystes pasitelkdami lanksčius formatus, kurie susies NATO ir partnerius egzistuojančiose struktūrose ir greta jų:


• Esame pasirengę plėtoti politinį dialogą ir praktinį bendradarbiavimą su viso pasaulio tautomis ir atitinkamomis organizacijomis, kurioms priimtinas mūsų taikių tarptautinių santykių siekis.
• Mes būsime atviri konsultacijoms su bet kuria šalimi partnere abiem pusėm bendrai rūpimais saugumo klausimais.
• Mes suteiksime savo partneriams operacijose struktūrinį vaidmenį formuojant strategiją ir sprendimus dėl NATO vadovaujamų misijų, prie kurių jie prisideda.
• Mes ir toliau plėtosime esamas partnerystes išsaugodami jų savitumą.
31. NATO ir Jungtinių Tautų bendradarbiavimas ir toliau svariai prisidės prie saugumo operacijų visame pasaulyje. Aljansas sieks gilinti politinį dialogą ir praktinį bendradarbiavimą su JT, kaip nustatyta JT ir NATO deklaracijoje, pasirašytoje 2008 m., įskaitant:
• abiejų institucijų būstinių ryšių stiprinimą;
• dažnesnes politines konsultacijas; ir
• glaudesnį praktinį bendradarbiavimą valdant krizes, kai dalyvauja abi organizacijos.

32. Aktyvi ir veiksminga Europos Sąjunga prisideda prie bendro saugumo euroatlantinėje erdvėje. Todėl ES yra unikali ir reikšminga NATO partnerė. Šias dvi organizacijas vienija narių dauguma, visos abiejų organizacijų narės puoselėja bendras vertybes. NATO pripažįsta stipresnės ir pajėgesnės Europos gynybos svarbą. Mes sveikiname Lisabonos sutarties įsigaliojimą, kuris sudaro sąlygas stiprinti ES pajėgumus sprendžiant bendrus saugumo iššūkius. ES nepriklausančios Aljanso narės svariai prisideda prie šių pastangų. Jų kuo glaudesnis įtraukimas į šias pastangas yra būtinas NATO ir ES strateginei partnerystei. Remdamos tarptautinę taiką ir saugumą NATO ir ES gali ir turi veikti viena kitą papildydamos ir sustiprindamos. Esame pasiryžę savo indėliu sudaryti palankesnes sąlygas, kuriomis mes:


• stiprinsime strateginę partnerystę su ES, laikydamiesi visiško tarpusavio atvirumo, skaidrumo, papildomumo, pagarbos abiejų organizacijų autonomijai ir institucinei tapatybei;
• gerinsime praktinį bendradarbiavimą operacijose visuose krizės etapuose, pradedant planavimo koordinavimu, baigiant abipuse parama operacijos zonoje;
• plėsime politines konsultacijas, įtraukdami visus abiem pusėm rūpimus klausimus, kad galėtume padalyti vertinimais ir požiūriais;
• geriau bendradarbiausime pajėgumų kūrime, siekdami sumažinti dubliavimąsi ir padidinti sąnaudų efektyvumą.

33. NATO ir Rusijos bendradarbiavimas yra strategiškai svarbus, nes padeda kurti bendrą taikos, stabilumo ir saugumo erdvę. NATO nekelia grėsmės Rusijai. Priešingai, mes norime matyti tikrą strateginę partnerystę tarp Rusijos ir NATO, ir mes veiksime atitinkamai, tikėdamiesi, kad Rusija atsakys tuo pačiu.


34. NATO ir Rusijos santykiai yra pagrįsti NATO ir Rusijos steigiamajame akte ir Romos deklaracijoje apibrėžtais tikslais, principais ir įsipareigojimais, ypač dėl pagarbos demokratijos principams ir visų euroatlantinės erdvės šalių suverenumui, nepriklausomybei ir teritoriniam vientisumui. Nepaisant skirtingų pozicijų tam tikrais klausimais, mes esame įsitikinę, kad NATO ir Rusijos saugumas yra persipynęs ir kad stipri ir konstruktyvi partnerystė, grindžiama tarpusavio pasitikėjimu, skaidrumu ir nuspėjamumu geriausiai pasitarnautų mūsų saugumui. Mes pasiryžę:


• stiprinti politines konsultacijas ir praktinį bendradarbiavimą su Rusija bendrų interesų srityse, įskaitant priešraketinę gynybą, kovą su terorizmu, narkotikais, kovą su piratavimu ir platesnio tarptautinio saugumo skatinimą;
• išnaudoti visą NATO ir Rusijos Tarybos potencialą dialogui ir bendriems veiksmams su Rusija.
35. Euroatlantinė Partnerystės Taryba ir Partnerystė Taikos Labui yra labai svarbios mūsų vieningos, laisvos, ir taikios Europos vizijai. Mes tvirtai pasiryžę vystyti draugiškus bendradarbiavimo ryšius su visomis Viduržemio jūros regiono šalimis, ir ketiname ateinančiais metais toliau plėtoti Viduržemio jūros dialogą. Mes teikiame didelę svarbą taikai ir stabilumui Persijos įlankos regione, ir ketiname stiprinti mūsų bendradarbiavimą pagal Stambulo bendradarbiavimo iniciatyvą. Sieksime:
• stiprinti konsultacijas ir praktinį karinį bendradarbiavimą su mūsų partneriais Euroatlantinės Partnerystės Taryboje;
• tęsti ir plėtoti partnerystę su Ukraina ir Gruzija NATO-Ukrainos ir NATO-Gruzijos komisijose, remiantis 2008 m. Bukarešto NATO šalių vadovų susitikimo sprendimais ir atsižvelgiant į kiekvienos šalies euroatlantinę orientaciją ar aspiracijas;
• padėti Vakarų Balkanų euroatlantinei integracijai, siekiant užtikrinti ilgalaikę taiką ir stabilumą, grindžiamą demokratinėmis vertybėmis, regioniniu bendradarbiavimu ir gerais kaimyniniais santykiais;
• gilinti bendradarbiavimą su dabartinėmis Viduržemio jūros dialogo narėmis ir būti atvirais naujų regiono šalių įsijungimui į Viduržiemio jūros dialogą;
• plėtoti gilesnę saugumo partnerystę su Persijos įlankos partneriais ir likti pasirengusiems naujų partnerių prisijungimui prie Stambulo bendradarbiavimo iniciatyvos.

Reforma ir transformacija

 

36. NATO yra istoriškai unikalus saugumo Aljansas, kuris pajėgus dislokuoti bet kuriomis sąlygomis sugebančias veikti kartu karines pajėgas, kurio integruota karinio vadovavimo struktūra gali vadovauti karinėms operacijomis bet kur pasaulyje, ir kuris disponuoja pagrindiniais pajėgumais, kuriuos įgyti atskiriems Aljanso nariams būtų per brangu.

 

37. NATO privalo turėti pakankamai išteklių - finansinių, karinių ir žmoniškųjų - kad galėtų vykdyti savo misijas, būtinas Aljanso gyventojų ir teritorijos saugumo užtikrinimui. Tačiau šie ištekliai turi būti naudojami pačiu efektyviausiu ir ekonomiškiausiu būdu. Mes:


• kiek įmanoma padidinsime karinių pajėgų parengimą dislokavimui ir jų gebėjimą vykdyti operacijas karo lauke, įskaitant kryptingas pastangas įvykdyti NATO panaudojamumo tikslus.
• užtikrinsime kiek įmanoma geresnį gynybos planavimo nuoseklumą, siekiant išvengti nereikalingo dubliavimosi, ir susitelksime į šiuolaikinius reikalavimus atitinkančių pajėgumų kūrimą;
• bendrai kursime ir eksploatuosime pajėgumus, siekdami sąnaudų efektyvumo ir išreikšdami solidarumą;
• išsaugosime ir stiprinsime mus vienijančius bendrus pajėgumus, bendrus standartus, bendras struktūras ir bendrą finansavimą;
• tęsime reformos procesą, siekdami racionalizuoti struktūras, tobulinti darbo metodus ir maksimaliai didinti efektyvumą.

21-ojo amžiaus Aljansas

 

38. Mes, NATO politiniai lyderiai, esame pasiryžę tęsti mūsų Aljanso atnaujinimą, kad jis būtų pasirengęs spręsti 21-ojo amžiaus saugumo iššūkius. Mes tvirtai įsipareigojame išsaugoti šio sėkmingiausio pasaulyje politinio ir karinio Aljanso veiksmingumą. Mūsų Aljansas klesti kaip vilties šaltinis, nes jis grindžiamas bendromis asmens laisvės, demokratijos, žmogaus teisių ir įstatymo viršenybės vertybėmis, o mūsų pagrindinis ir tvarus bendras tikslas yra užtikrinti jo narių laisvę ir saugumą. Šios vertybės ir tikslai yra universalūs ir amžini, ir mes pasiryžę juos apginti savo vienybe, solidarumu, jėga ir ryžtu.

Neoficialus vertimas
URM, 2010-12-07

 

 Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos narių gynybos ir saugumo strateginė koncepcija (anglų kalba)

Informacija atnaujinta 2012.02.09
Biudžetinė įstaiga, kodas Juridinių asmenų registre 188602751.
Totorių g. 25, LT-01121 Vilnius, tel. 8 (706) 70750, faks. (8 5) 264 8517, el. paštas kam@kam.lt
PVM mokėtojo kodas LT100001016116
© Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija
Sprendimas: Fresh Media