Grįžti į pradinįSvetainės medis   English Neįgaliesiems Mobili versija

nuoroda kariuomene     

 

KAS įvykių kalendorius

P A T K P Š S
3 8 9
16
18 23
24 25 26 27
2 3 4 6

 

Kaip veikia NATO?

NATO yra nepriklausomų suverenių valstybių aljansas, kuriame sprendimai priimami bendru sutarimu – konsensusu.

 

Kasdienes konsultacijas vykdo kiekvienai valstybei narei atstovaujančios nuolatinės šalių atstovybė NATO. Atstovybę sudaro nuolatinis atstovas, vadovaujantis atstovybei (nuolatinio Lietuvos atstovo prie NATO pareigas šiuo metu eina ambasadorius Vytautas Leškevičius) ir karinis atstovas. Jiems talkina civiliniai ir kariniai patarėjai, atstovaujantys savo šalims įvairiuose NATO komitetuose.

 

Aljansas yra pagrįstas bendru įsipareigojimu praktiniam bendradarbiavimui gynybos ir saugumo klausimais. NATO neturi jokių balsavimo procedūrų, sprendimai priimami konsensusu. Tai reiškia, kad esminė sprendimų priėmimo dalis – tai politinės konsultacijos. Konsultacijų mechanizmas užtikrina nuolatinį dialogą ir galimybes aptarti šalims rūpimus klausimus.

 

NATO civilinė struktūra

Svarbiausias NATO sprendimų priėmimo organas – tai Šiaurės Atlanto taryba (North Atlantic Council – NAC). Būdama atsakinga už visus NATO sprendimus, ji yra vienintelis Šiaurės Atlanto sutartimi įsteigtas organas. Taryba yra politinis forumas, sutelkiantis visų Aljanso narių atstovus diskutuoti NATO veiklos klausimais. Tarybą sudaro visų Aljanso narių nuolatiniai atstovai, susirenkantys mažiausiai kartą per savaitę. Taryba taip pat susirenka aukštesniu lygiu, dalyvaujant užsienio reikalų ministrams, gynybos ministrams arba vyriausybių vadovams, bet, nepriklausomai nuo to, kokiu lygiu ji susitinka, jos valdžia ir sprendimų priėmimo galia išlieka tokia pati, o jos sprendimai turi tą patį statusą bei galiojimą.

 

Šiaurės Atlanto Tarybai pirmininkauja Generalinis Sekretorius, kuris visų Aljanso valstybių sutarimu išrenkamas ketverių metų kadencijai. Pagrindinė NATO Generalinio sekretoriaus pareiga – plėtoti konsultacijų ir sprendimų priėmimų procesą visame Aljanse. Jis vadovauja ne tik Šiaurės Atlanto Tarybos, bet ir daugelio kitų svarbių NATO institucijų (Gynybos planavimo komiteto, Branduolinio planavimo grupės ir kt.) darbui. Šiuo metu NATO generalinio sekretoriaus pareigas eina norvegas Jens Stoltenberg.

 

Gynybos ministrai taip pat reguliariai susitinka Branduolinio planavimo grupėje, kuri nuolat peržiūri Aljanso branduolinę politiką ir diskutuoja strateginiais klausimais, susijusiais su branduoline ginkluote. Pabrėžtina, kad Prancūzija nedalyvauja Branduolinio planavimo grupėje.

 

Šiaurės Atlanto Tarybai atsakingi pavaldūs komitetai, kuriuose diskutuojama specifiniais politikos aspektais ir yra rengiamos rekomendacijos galutiniams sprendimams. Vienas iš pavyzdžių – Gynybos politikos ir planavimo komitetas, reguliariai susitinkantis patarti Tarybai NATO adaptacijos, reformų ir kolektyvinio gynybos planavimo klausimais. Taip pat veikia politikos ir partnerysčių, Resursų politikos ir planavimo, Operacijų politikos, Saugumo ir kiti. komitetai.

 

Politiniams, ekonominiams ir techniniams įrangos NATO pajėgoms kūrimo ir įsigijimo aspektams apsvarstyti reguliariai rengiama Nacionalinių ginkluotės įsigijimo direktorių konferencija.

 

Aljanso veikla, kurioje dalyvauja šalys partnerės, pavyzdžiui, tarptautinės operacijos, aptariama su suinteresuotomis vyriausybėmis. Konsultacijos vyksta atitinkamuose forumuose.

 

NATO karinė struktūra

Karinis komitetas (Military Committee) – aukščiausia karinė institucija Aljanse, nors ir išliekanti Šiaurės Atlanto Tarybos politinėje valdžioje. Aukščiausiu lygiu Kariniame komitete dalyvauja NATO valstybių kariuomenių vadai, tačiau kasdienėje veikloje valstybėms narėms atstovauja jų kariniai atstovai.

 

Karinis komitetas teikia rekomendacijas NATO Strateginiams vadams, kurių yra du: Sąjungininkų pajėgų Europoje vyriausiasis vadas (Supreme Allied Commander Europe – SACEUR), kurio vadavietė – Aukščiausioji sąjungininkų pajėgų Europoje vadavietė (Supreme Headquarters Allied Powers Europe – SHAPE) – yra Monse, Belgijoje; ir Sąjungininkų vyriausiasis vadas transformacijai (Supreme Allied Commander Transformation – SACT), įsikūręs Norfolke, Virdžinijoje, JAV.

 

SACEUR vadovauja Aljanso vadavietei operacijoms (Allied Command Operations – ACO), kuri koordinuoja Aljanso vykdomas operacijas. Jis atsakingas už visas NATO operacijas, nepriklausomai nuo jų buvimo vietos.

 

SACT vadovauja Aljanso vadavietei transformacijai (Allied Command Transformation – ACT) ir yra atsakingas už Aljanso pajėgų ir pajėgumų sąveikumą, nuolatinių pokyčių skatinimą ir priežiūrą.

 

NATO parlamentinė asamblėja

Aljansas yra tarpvyriausybinė organizacija, kiekviena valstybė narė yra atsakinga savo parlamentui. Todėl svarbu, kad demokratiškai išrinkti parlamentų atstovai palaikytų Aljanso tikslus. NATO parlamentinė asamblėja yra tarpparlamentinis NATO narių forumas, sutelkiantis Europos ir Šiaurės Amerikos įstatymų leidėjus aptarti juos dominančių Aljanso transformacijos ir transatlantinio bendradarbiavimo klausimų.

Informacija atnaujinta 2016.07.20
Biudžetinė įstaiga, kodas Juridinių asmenų registre 188602751.
Totorių g. 25, LT-01121 Vilnius, tel. 8 (706) 70750, faks. (8 5) 264 8517, el. paštas kam@kam.lt
PVM mokėtojo kodas LT100001016116
© Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija
Sprendimas: Fresh Media