Grįžti į pradinįSvetainės medis   English Neįgaliesiems Mobili versija

nuoroda kariuomene     

 

KAS įvykių kalendorius

P A T K P Š S
2 4 5 7
8 9 10 11 13
17 20 21
22 25 26 28
29 30 3 5

 

 

Krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės kalba, pasakyta kovo 11-sios proga TS-LKD Tarybos posėdyje

2010.03.06

Kovo 11-oji - Lietuvos sėkmės šventė

Rasa Juknevičienė
Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signatarė

 

O vis dėlto Kovo 11-oji yra Lietuvos sėkmės šventė! Ir, tikiuosi, - išmoksime ta sėkme bent vieną dieną per metus pasidžiaugti. Tai labai jauna šventė, nes tai vis dar ne vadovėlių, o Nepriklausomybę išgyvenusių žmonių diena. Tikriausiai esu gimusi po labai laimingomis žvaigždėmis, nes mane, kaimiško krašto gydytoją, likimas pasirinko būti nepriklausomos Lietuvos atkūrimo liudininke. Nelabai daug tada supratau tų mūsų protingų vyrų sakomų kalbų, kai atvažiuodavau kiekvieną rytą iš Pasvalio; Vilniuje neturėjau kur gyventi ir kiekvieną vakarą sulaukdavau Angonitos Rupšytės skambučio, kad rytoj vėl reikia atvažiuoti. (...) Bet viskas kažkaip susidėliojo, nors iki šiol tebesvarstau, kaip gi čia viskas įvyko? Lyg koks laimingas cunamis - Sąjūdžio banga.


Iš tiesų buvome naivūs, idealistai... Kaip visi veteranai, nukrypsiu į prisiminimus. Kai tapome kandidatai, gavome, berods, Ritos Dapkutės parašytą anketą, kurioje buvo klausiama, kaip mes, išrinkti į Aukščiausiąją Tarybą, spręsime įvairias problemas, tarp jų - ir bedarbystę. Aš galvojau - na, čia dabar kas! Mūsų nepriklausomoj Lietuvoj?! Užtenka tik pabalsuoti už nepriklausomybę, ir viskas savaime bus gerai...
Gal tai ir padėjo, kad daug ko nežinojom, tik žinojom, kad reikia eiti pirmyn, ir kažkas bus. Tuomet reikėjo susikaupti vienam sprendimui - Nepriklausomybei.


Tomis dienomis, kaip ir vėliau - Sausio 13-ąją - Lietuva pirmą kartą ištisai buvo CNN, BBC, apie kurias gal kai kas ir pirmą kartą sužinojo, ir kitų Vakarų televizijų ekranuose. Patys mes to negalėjome matyti, gal tik Aukščiausiojoje Taryboje buvo tokia televizija, kuri rodė tokius dalykus. O dabar pasižiūrėkime: CNN žiūri kaimuose susėdę, kaip vyksta įvykiai Čilėje ir pasaulis laukia cunamio. Tuomet pūkuoti dideli mikrofonai pirmą kartą buvo mūsų akyse, užstoję deputatus nuo Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo.


Vėliau tokio lygio žinios Lietuvoje buvo gal tik Rusijos kariuomenės išvedimas, įstojimas į NATO ir Europos Sąjungą. Šiandien nebūti CNN pranešimų smaigalyje - jau žinia. Nors mums atrodo, kad čia daug dulkių ir nerimo, bet vis dėlto, lyginant su visu kitu pasauliu, kai apsilankai Afganistane, Pakistane ar kitose valstybėse, pamatai, kokią laimę turime - palyginus ramiai ir konkrečiai kurti savo gyvenimą su tais įrankiais, kokius per 20 metų sugebėjome susikurti.


Nepriklausomybės diena - tinkamas laikas mintyse pažiūrėti į žemėlapį. Žemėlapis rodo, kad tik mes - Lietuva, Latvija ir Estija esame kitokie - nė vienai kitai iš buvusių Sovietų Sąjungos pavergtų tautų nepavyko pasiekti Kovo 11-osios sėkmės. Mažutė erdvė šitam žemėlapy - vos 300 km. į rytus nuo jūros... Mums siekiant narystės NATO kai kurių šalių ekspertai, politikai sakė tiesiai šviesiai, - buvau tokių kalbų liudininkė: esat neapginami, nes per maži. Todėl NATO negali prisiimti atsakomybės už tokį mažą lopinėlį. Juk nėra net kur normalios divizijos išdėstyti. Pažiūrėkite, sakė, į savo sienas - tik siauras kaklelis - ryšys per Lenkiją su pagrindiniu NATO kūnu. Tai kaip prie jūsų prieiti? Kaipgi reikės Jus ginti?
Bet į NATO atėjom, nes labai norėjom, daug ir kantriai dirbom, sugebėjom susitarti. Dabar turime gerų žinių: nebesvarstoma, ar apginami, o svarstome kartu, nebe vieni, kaip gintumės.


Nepriklausomybė tikrai nebuvo taškas, kaip tada dar ir man atrodė, kad užtenka pabalsuoti, ir viskas savaime klostysis. Tai buvo pradžia. Taip ir narystė NATO ir ES nėra taškas, kaip kai kam atrodė, kad nieko nebereikia daryti. O irgi tik galimybės, kurias mokėsime ar nemokėsime išnaudoti.


Esame ir būsime apginami, jei norėsime, jei būsime protingi, jei sugebėsime, gal mažiau plepėdami ir erzindamiesi, bet daugiau konkrečiai darydami - atplėšti tą mūsų nepriklausomybę nuo visų likusių priklausomybių. Ypač energetikoje. Turime apie tai šnekėti, bet aš turiu pasakyti ir kitą dalyką: tai toks svarbus šios dienos Vyriausybės klausimas, kad svarstyti jį prie televizijų kamerų, susirinkus dviems šimtams žmonių, neįmanoma. Vyksta be galo svarbūs dalykai. Projektai - tokių niekas iki šiol nedarė. Mes pradėjom, ši Vyriausybė, Sąjūdžio žmonės. Yra padaryta daug žingsnių. Ir vien dėl šių projektų reikia saugoti šią Vyriausybę. Ir tai Sąjūdžio žmonių tebesitęsianti atsakomybė. Kaip Nepriklausomybės pradžioje, 1996-aisiais, kai reikėjo stojimui į NATO ir ES dėti pagrindus, 1999-ųjų ekonominės krizės metai ir dabar - sunkiausiais momentais. O paskui anie vėl galbūt galės švaistyti pinigus. Deja, taip nusprendžia žmonės.


Taip, tai yra atsakomybė, bet atsakomybė yra ir kelti žmonių dvasią. Tai svarbus dalykas, ne vien tik šventiniai žodžiai. Ne tik antikorupciniai įstatymai ir programos, kurių beveik ir pakanka. Aš nebežinau, ką daugiau bereiktų rašyti į tas krūvas popierių, kuriuos jau esame pateikę. Nekorupciniai žmonės yra švaros valstybėje esmė. Skandinavija nė iš tolo neturi tiek įstatymų ir programų, bet korupcijos ten žymiai mažiau.


Apie bėdas, nelaimes, blogas valdžias ir patį nelaimingiausią gyvenimą pasaulyje mūsų žemės lopinėlyje girdime kasdien, vos paklausę spaudos apžvalgų. Todėl Kovo 11-ąją, vienintelę dieną metuose, pabandykime nusiimti juodus akinius, pakelkime galvas, nušluostykime ašaras, paslėpkime pyktį, gal tai padės "užsikabinti" ir išlipti iš kartais jau, atrodo, visuotine virstančios mūsų depresijos. Pikti, nuolat besibarantys, įtarūs, arogantiški, nemokantys pasidžiaugti kad ir gilia žiema, negali kurti, gerbiamas Regimantai Adomaiti.


Į naują, viltingą, kitą Nepriklausomybės dvidešimtmetį mus pakvietė vyskupų laiškas, kuriame primenama, kad 2010-ieji vyskupų yra paskelbti padėkos už laisvę metais. Turiu perskaityti iš jo nors keletą sakinių:
"Pirmiausia, - sako vyskupai, - kviečiame nesivaržyti, savo laisve didžiuotis, mes ją pasiekėme taikiomis ir kantriomis pastangomis, o daugelis pasaulio žmonių tokios laimės stokoja, laisvė be galo svarbi, svarbi tikėjimui išpažinti, pašaukimui įgyvendinti, todėl nevalia abejoti laisvės verte. Iš visų pusių girdimas nepasitenkinimas Lietuvos realybe - taip pat yra laisvės dovana, kurią turime naudoti atsakingai, suvokdami, kad ne kas kitas, o patys tvarkomės. (...) Atverkime širdis vilčiai ir meilei, nes nusivylimo, skaudaus neteisingumo jausmo, kurio yra iš tikrųjų daug, ir mes pašaukti jį įveikti. To jausmo sukeltas pyktis, priešiškumas savo nepriklausomai valstybei yra blogis", - sako vyskupai savo laiške.


Viskas mūsų pačių rankose, mes turime įsisąmoninti, kad ne kas nors kitas iš kur nors kitur ateis ir ką nors mums padarys, mūsų pačių rankose daugybė dalykų, kurie atsiveria ateinančiam Nepriklausomybės dvidešimtmečiui. Po dvejų metų peržengsime svarbią psichologinę ribą - anos ir jau šios Lietuvių sugretinimo ribą. Tikrai peržengsime, aš tikiu, ir žingsniuosime pirmyn. Net ir į bėdas mums nuolat baksnojantis Vytautas Landsbergis yra šitos Nepriklausomybės dovana, didelė dovana, ir žingsniuokim pirmyn, nes Kovo 11-oji gimė po labai gerom žvaigždėm.

2015-03-27 22:06

Syed

Hey, that post leaves me feeling foolhsi. Kudos to you!
Komentuokite
Krašto apsaugos ministerija pasilieka teisę pašalinti komentarus, įžeidžiančius žmogaus garbę ir orumą, skatinančius tautinę, rasinę, religinę nesantaiką, skatinančius smurtą.
Vardas
El. paštas
Komentaro tekstas
Apsaugos kodassecimg

 
Biudžetinė įstaiga, kodas Juridinių asmenų registre 188602751.
Totorių g. 25, LT-01121 Vilnius, tel. 8 (706) 70750, faks. (8 5) 264 8517, el. paštas kam@kam.lt
PVM mokėtojo kodas LT100001016116
© Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija
Sprendimas: Fresh Media