Grįžti į pradinįSvetainės medis   English Neįgaliesiems Mobili versija

nuoroda kariuomene     

 

KAS įvykių kalendorius

P A T K P Š S
2 5
13
14 15 17 19
21 23 24 26
29 30 31 3

 

Nepriklausomybės aikštėje paminėtos Laisvės dienos 25-osios metinės

2018.08.31
image

Video medžiaga

 

Rugpjūčio 31 d. 12.00 val. Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje  vyko Lietuvos Respublikos vėliavos pakėlimo ceremonija, skirta Laisvės dienos 25-osioms metinėms paminėti. Būtent šią dieną, 1993 m. 23 val. 46 min. iš Lietuvos buvo išvestas paskutinis Sovietų okupacinės armijos karinis ešelonas.

 

Iškilmingos ceremonijos pradžią pažymėjo Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai – skambant Lietuvos himnui jie iškėlė Lietuvos Respublikos vėliavą,  vėliau žodį tarė Lietuvos Respublikos  Prezidentė Dalia Grybauskaitė,  Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis.  Iškilmingoje ceremonijoje kartu su kitais aukštais svečiais dalyvavo ir krašto apsaugos ministras  Raimundas Karoblis. 

 

Prisimindamas šią istorinę dieną, krašto apsaugos ministras R. Karoblis sako: „Tai buvo milžiniškas nepriklausomybę atkūrusios valstybės laimėjimas, žymėjęs tikrąją okupacijos pabaigą“.

 

Ceremonijos metu Garbės sargybos kuopos nariai salvėmis bei parodomąja programa pagerbė istorinio įvykio atminimą. Prie kuopos karių prisijungė ir Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų orkestras. Vėliau visi ceremonijos dalyviai buvo pakviesti Seimo I rūmuose apžiūrėti Laisvės dienai skirtą parodą „Dvidešimt penkeri metai be okupacinės kariuomenės“ ir Prahos pavasario 50-osioms metinėms skirtą parodą „Prahos pavasaris – Čekoslovakija 1968“.

 

1940 m. Sovietų Sąjungos armija įžengė į Lietuvą ir prasidėjo penkiasdešimt metų trukusi nuožmi, daugybės aukų pareikalavusi okupacija.

 

1990 m. kovo 11 –ąją Lietuva paskelbė atkūrusi nepriklausomybę ir ėmėsi spręsti svetimos armijos išvedimo klausimus, tačiau užvestos derybos su sovietų valdžia nesulaukė geranoriško bendradarbiavimo. Sovietai atsisakė pripažinti Lietuvos valstybingumą ir stengėsi sutrukdyti Lietuvos žmonių siekiui gyventi laisvoje šalyje. 1991 m. sausio mėnesį Sovietinė valdžia dar sykį bandė nuslopinti Lietuvos perversmą į nepriklausomybę panaudodama karinę jėgą.

 

Žlugus Sovietų Sąjungai derybos buvo atnaujintos. 1992 m. sausio 31 d. įvyko pirmosios derybos, o rugsėjo 8 d. Vytautas Landsbergis ir Borisas Jelcinas Maskvoje pasirašė baigiamąjį susitarimą, kuris užtvirtino Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos grafiką. Tačiau  net ir po oficialaus susitarimo  procesas nebuvo sklandus. Rusijos pusė, bandydama išsiderėti įvairių sau naudingų nuolaidų, ne kartą skelbė, kad išvedimas bus stabdomas. Lietuvos Respublikos vyriausybė užėmė tvirtą poziciją ir nepasidavė dažniems grasinimams. Rusijos kariuomenė sistemingai pažeidinėjo Lietuvos įstatymus, nelegaliai tiek geležinkelių, tiek oro transportu įvedinėjo naujokus, tad Lietuvos kariuomenei ir savanoriams teko blokuoti jos dalinius. Prieš pradedant svetimos kariuomenės išvedimą, Lietuvos teritorijoje buvo dislokuota maždaug penkios divizijos – apie 34,5 tūkst. karių, 1000 tankų, apie 180 lėktuvų ir 1901 šarvuotis.

 

Visus nesklandumus kilusius išvedant Rusijos kariuomenę, Lietuvos Respublikos Vyriausybei pavyko išspręsti derybų keliu, pasinaudojant įvairiais politiniais kanalais. Galiausiai 1993 m. rugpjūčio 31 d. paskutinis Rusijos armijos karinis ešelonas nesustodamas pravažiavo Kenos geležinkelio stotį. Lietuvoje dar buvo likę keli maži Rusijos kariniai daliniai, tačiau ir jie per porą mėnesių buvo išvesti. Lapkričio 26 d. buvo perimti paskutinio Rusijos Federacijos karinio dalinio Nr. 37725, dislokuoto Linkaičiuose, objektai.

 

 

 

Dr. Gintauto Surgailio straipsnis:  „Rusijos kariuomenės išvedimo apžvalga“.

 

 

Alfredo Pliadžio (KAM) nuotraukos

2018-09-02 00:06

Vytautas Račkauskas

Patriotui - dabartiniai "juodakepuriai" - tai pasieniečiai saugoje Lietuvos sieną, savanoriai ir mokomojo junginio kariai, ATAS'ininkai saugoję valstybės vadovus, šauliai gynę valstybinius objektus. Kas trukdė "patriotui" užsirašyti, prisiekti ir stoti į jų gretas? Šie išvardinti gynėjai buvo "pirmoji ir paskutinioji gynybos linija".
2018-09-02 00:00

Vytautas Račkauskas

Patriotui - Jūsų naratyvas yra klaidingas... Ne visi gynė Lietuvą. Čia buvusios komunistinės nomenklatūros naratyvas, kad pateisinti savo (ne)veiksmą. Buvo gausu kalaborantų ir "laukiančių krūmuose iš kur vėjas papūs"...
2018-09-01 12:02

patriotas

Nejaugi tik juodakepuriai gynė Lietuvą ! Gėda savanoriams kūrėjams, juk visi gynė Lietuvą. Ir tie žmonės, kurie stovėjo lauke šaldami ir rizikuodami savo gyvybę ne gynėjai ? Nesusireikšmikite per daug, negražu.
2018-08-31 19:12

KAM SKVRD

Gerb. Vytautai Račkauskai, daugiau informacijos apie iškilmes Laisvės dienai paminėti patalpinome KAM Facebook paskyroje. Video medžiagą - youtube kanale. Nuorodą rasite čia: https://www.youtube.com/watch?v=HopDPcvE_bU
2018-08-31 18:31

Vytautas Račkauskas

Atsiprašau, bet kreipiuosi į tuos ponus ar ponias, kurie formuoja naujienų tekstą. Nuotraukose: Prezidentė - gerai, KAM ministras - gerai, V. Landsbergis - puiku,generolai - gražu, GSK kariai - šaunu, bet kur nuotraukose savanoriai kūrėjai (juodakepuriai), kurie prieš 25 metus ir blokavo tuos sovietų dalinius...? Ar jiems vietos "po saule", t.y. KAM žiniose nebėra?
Komentuokite
Krašto apsaugos ministerija pasilieka teisę pašalinti komentarus, įžeidžiančius žmogaus garbę ir orumą, skatinančius tautinę, rasinę, religinę nesantaiką, skatinančius smurtą.
Vardas
El. paštas
Komentaro tekstas
Apsaugos kodassecimg

 
Biudžetinė įstaiga, kodas Juridinių asmenų registre 188602751.
Totorių g. 25, LT-01121 Vilnius, tel. 8 (706) 70750, faks. (8 5) 264 8517, el. paštas kam@kam.lt
PVM mokėtojo kodas LT100001016116
© Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija
Sprendimas: Fresh Media