Grįžti į pradinįSvetainės medis   English Neįgaliesiems Mobili versija

nuoroda kariuomene     

 

KAS įvykių kalendorius

P A T K P Š S
30
5
14 15 16
24
25 27 28

 

 

Seimas priėmė įstatymą, atveriantį duris Nacionalinei kibernetinio saugumo strategijai

2018.06.27
image

Vaizdo medžiaga iš krašto apsaugos viceministro Edvino Kerzos spaudos konferencijos (aut. srž. sp. Lukas Tamošiūnas)

 

Pristatymas apie pokyčius Lietuvos kibernetinio saugumo erdvėje (krašto apsaugos viceministras E. Kerza)

 

Seimas trečiadienį, birželio 27 d., priėmė Kibernetinio saugumo įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimus, kurie įtvirtino Lietuvos valstybės pozicijas užtikrinant šalies kibernetinį saugumą ir atvėrė duris Nacionalinės kibernetinės saugumo strategijos teikimui tvirtinti Vyriausybei.

 

Priimtas Kibernetinio saugumo įstatymas sudarys sąlygas efektyviau valdyti vykstančius incidentus, taip pat numatyti atsakomybę už realius pažeidimus. Parengtame Nacionalinės strategijos projekte konstatuojamas pastaraisiais metais Lietuvoje didėjantis kibernetinių išpuolių prieš viešąjį ir energetikos sektorius, oro uostus, žiniasklaidos tarnybas, nacionaliniam saugumui svarbių objektų infrastruktūrą, skaičius.

 

Taip pat strategijoje išskirti penki tikslai – stiprinti kibernetinį atsparumą ir gynybos pajėgumus, efektyviau kovoti su nusikaltimais kibernetinėje erdvėje, skatinti kibernetinio saugumo kultūrą ir inovacijų plėtrą, plėtoti glaudesnį privataus ir viešojo sektorių bendradarbiavimą, stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą.

 

Pasak krašto apsaugos viceministro Edvino Kerzos, tiek Lietuva, tiek kitos ES šalys susiduria su vis daugiau kibernetinio saugumo iššūkių, todėl šalys narės stiprina kibernetinį atsparumą ir pajėgumų plėtrą, efektyvina kovą su nusikaltimais kibernetinėje erdvėje.

 

Esminiai patvirtintų teisės aktų pokyčiai apima ir skaitmeninių paslaugų teikėjus, nustatomos jų pareigos ir atsakomybė, taip pat įvedamos administracinės baudos nesilaikant Kibernetinio saugumo įstatyme numatytų reikalavimų ar jį pažeidžiant. Taip pat sudaromas pagrindas tarptautiniam bendradarbiavimui ir savitarpio pagalbai kibernetinio saugumo srityje, pasitelkiant kitas Europos Sąjungos šalis nares.

 

ES Direktyvos dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Bendrijoje užtikrinti nuostatų pritaikymas yra esminis žingsnis, siekiant Lietuvoje tobulinti kibernetinio saugumo politikos formavimo ir įgyvendinimo kultūrą, atnaujinti kibernetinio saugumo rizikos vertinimo ir kitus reikalavimus.

 

Siekiant užtikrinti aukštą bendrų tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygį ES ir gerinti vidaus rinkos veikimą, nustatyta atsakomybė už Kibernetinio saugumo įstatymo nuostatų nevykdymą. Administracinių nusižengimo kodekso pataisomis nustatomos atgrasančios priemonės ir išplečiamas su ryšių sistemomis susijusių subjektų, kuriems taikoma administracinė atsakomybė už nusižengimus, ratas. Nuobaudos – nuo įspėjimo iki 5,8 tūkst. eurų - už teisės aktų nesilaikymą būtų taikomos atsižvelgiant į Nacionalinio kibernetinio saugumo centro ir/arba Policijos nustatytus pažeidimus.

 

Kibernetinio saugumo įstatyme taip pat naujai apibrėžiami kibernetinio saugumo subjektai, nustatytos ir patikslintos jų pareigos. Įstatymas nuo šiol bus taikomas ir skaitmeninių paslaugų tiekėjams, kurie teikia elektroninės prekyvietės, debesijos ir interneto paieškos paslaugas.

 

Kita naujovė – nuo šiol fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie nėra kibernetinio saugumo subjektai, galės savanoriškai pranešti Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui apie kibernetinius incidentus, ir jiems nebus taikomos jokios papildomos atsakomybės ar pareigos.

 

Krašto apsaugos ministerija, nuo 2018 m. pradėjusi formuoti ir koordinuoti valstybės informacinių išteklių, kibernetinės bei elektroninės informacijos saugos politiką, ir toliau nuosekliai stiprins valstybės kibernetinio saugumo pajėgumus, vykdys reikšmingus pokyčius tobulinant saugos reikalavimus, kuriant sisteminį požiūrį į bet kurios saugumo srities užtikrinimą.

 

Artimiausiu metu, įgyvendinat Vyriausybės pavedimą, Krašto apsaugos ministerija teiks tvirtinimui Nacionalinę kibernetinio saugumo strategiją, rengs teisės aktų pakeitimus integruosiančius ir optimizuosiančius elektroninės informacijos saugos ir kibernetinio saugumo reikalavimus.

 

Siekdama užtikrinti pavestas gynybos funkcijas kibernetinėje erdvėje, Krašto apsaugos ministerija Vyriausybės pavedimu kuria valstybės valdomo elektroninių ryšių tinklo ir juo teikiamų standartizuotų paslaugų, skirtų viešajam sektoriui, modelį. Toks modelis būtų kuriamas išnaudojant jau esamą valstybės valdomų tinklų infrastruktūrą, ir leistų panaikinti šiuo metu egzistuojantį fizinės infrastruktūros ir paslaugų dubliavimą.

 

Pastarieji pakeitimai padės pagrindus valstybei gyvybiškai svarbaus autonominio duomenų perdavimo tinklo, į kurį būtų sujungtos tik pačios svarbiausios šalies institucijos, sukūrimui. Saugus tinklas apjungtų tas Lietuvos institucijas, kurios tvarko ir naudoja ypatingos svarbos duomenis bei informaciją arba kurios turi svarbias funkcijas ekstremalių situacijų, stichinių nelaimių, mobilizacijos ir kitų kritinių atvejų metu.

 

Nuotraukų aut. Alfredas Pliadis (KAM)

Komentuokite
Krašto apsaugos ministerija pasilieka teisę pašalinti komentarus, įžeidžiančius žmogaus garbę ir orumą, skatinančius tautinę, rasinę, religinę nesantaiką, skatinančius smurtą.
Vardas
El. paštas
Komentaro tekstas
Apsaugos kodassecimg

 
Biudžetinė įstaiga, kodas Juridinių asmenų registre 188602751.
Totorių g. 25, LT-01121 Vilnius, tel. 8 (706) 70750, faks. (8 5) 264 8517, el. paštas kam@kam.lt
PVM mokėtojo kodas LT100001016116
© Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija
Sprendimas: Fresh Media